Viskas kas prasideda, turi ir pabaigą - tokia ta banali tiesa. Atrodo, dar vakar kroviausi lagaminą kelionei į Italiją, o šiandien jau pakuoju joje užgyventą turtą. Atrodo, dar vakar susipažinau su gausybe jaunų ir energingų žmonių, o šiandien jau išlydžiu juos, spėjusius tapti draugais. Atrodo, dar vakar žodis "šeima" reiškė kraujo ryšius, o šiandien tai žmonės su kuriais teko tiek daug išgyventi. Atrodo, dar vakar italų kalba, visos gatvės ir skersgatviai, muzika, maistas, kultūra buvo svetimi, o šiandien jau viskas atrasta ir patirta, išvaikščiota, išragauta, išklausyta...
Išvažiavau tiesiog į nežinią, nepažinodama absoliučiai nieko, neturėdama jokių gairių kur eiti, ką daryti, neturėdama jokių nuostatų kas kaip bus. Grįžtu taip pat į nežinią, neįsivaizduoju kaip seksis įveikti post-erasmusinį sindromą, įveikti atstumą tarp šiaurės ir pietų, išlaikyti visus užmegztus ryšius, nepamiršti visko kas įvyko. Bet tikiu, kad visa tai išliks, būtent apie tai ir yra ši Marco Mengoni daina "Non passerai"
Ir visgi, kaip apibūdinčiau šį laikotarpį? Įspūdingo gyvenimo etapo pabaiga, ir nauja, įdomesnio gyvenimo pradžia. Nors ir nepavyko viskas kaip, kad tikėjausi, bet šios erasmus patirties nekeisčiau į nieką kitą. Išmoktos naujos kalbos, atrasti nauji žmonės, išbandyta kita mokymosi sistema, pažintos svetimos kultūros, įgyta šiokia tokia kulinarinė ir buitinė patirtis...
Taigi šiandien jau paskutinė mano diena Italijoje. Daugybė daiktų, tvarkymosi, vis atidėliotų darbų, problemų, ir paskutinių ritualų, susikaupė šiai dienai. Antrą nakties sėsiu į autobusą, nugabensiantį mane tiesiai į jau savu spėjusį tapti Ciampino oro uostą. Tuomet laukia trys valandos nerimo, nes kaip visada mano bagažas neatitinka Ryanair'o normatyvų. Dar vėliau - trys valandos skrydžio į Vilnių, ir autobusas į Šiaulius. Pasieksiu tikslą apie aštuonias vakare. Taigi kelionė truks įspūdingas 18 valandų. O, atrodo, kas čia tėra, tas menkas atstumas nuo Italijos iki Lietuvos.
Paskutinės akimirkos
naujausia manija - žaidimas Pou
paskutinis espresso Olmo bare
Mano pirmoji tortilla (na... beveik mano, beveik pirmoji)
apsilankymas šeimos restoranėlyje "Vittoria". žuvies ir jūros gėrybių popietė
Vittoria restorane
Vittoria restoranas
Vittoria restoranas
kažkas turi beprotiškai daug daiktų...
paskutinis aperityvas (pats didžiausias) Grande Italia. Likusio maisto užteko dar dviems pusryčiams
prajuokinęs užrašas. tai kaip gi rašosi sistema angliškai?
kai užknisa šiukšlių rūšiavimas
kepu savo tortillitą
Aišku, pabaigai muzika.
"Vivir mi vida" - Marc Anthony
Miguel Bose ir Malu - "Linda"
Ciao,
...
P.S. Tai jau paskutinis mano ciao iš Italijos. Bet aš dar grįšiu, tik jau su kitomis kalbomis, kita patirtimi, ir kitomis temomis. Ačiū, visiems mano skaitytojams, išsibarsčiusiems net po 17 pasaulio šalių. Viliuosi, jog mano įrašai Jums buvo naudingi, įdomūs ir padėjo bent šiek tiek susipažinti su banaliais stereotipais užgožtąja Italija.
O man šis blog'as taps puikiu suvenyru, priminsiančiu 11 svetur praleistų mėnesių, kurie prabėgo it 11 dienų... Ačiū visiems buvusiems kartu - draugams iš Ispanijos, Lenkijos, Portugalijos, Turkijos, Bulgarijos, Rumunijos, ir, savaime suprantama - Italijos.
Arrivederci Italia ! "Erasmus“ once, „Erasmus“ forever !
Liūdna, bet viskas krypsta pabaigos link. Išsivažinėja draugai, išsikrausto bučiokai, senka stipendijos, vis menkėja mūsų tokios kadaise gausios gretos ant duomo laiptų... Vos ne kasdien vyksta paskutinės vakarienės, kurių metu netrūksta graudulio, nes baigiasi vienas gražiausių etapų mūsų visų gyvenimuose, ir džiaugsmo, nes grįžtam geresni, tiek daug patyrę ir išgyvenę. Daugybė apsikabinimų, pažadų susitikti, planų apie keliones, paskutinių nuotraukų, naujo gyvenimo vilčių... Atrodo, jog visiems atvykusiems į Teramą, gyvenimas grįžus namo bus jau kitoks. Daug naujų atradimų, netekčių, išdavysčių, drastiškai pakitusių požiūrių į gyvenimą - čia įvyko visko. Tai pakeitė mus. Vieni po erasmus laikotarpio kardinaliai permąstė savo ateities planus, kiti tik pakoregavo, atrodo, aš esu tarp tų kardinaliųjų. Pagyvensim, pamatysim kaip čia tie planai toliau vystysis. Pradžiai, bilietai į Ispaniją mano kišenėje.
Vienos paskutiniųjų akimirkų Terame
Mėgstamiausi pusryčiai Olme
Priešegzamininė krizė
Popietės džiaugsmai/liepos 6 šventimas/todo para mi
Vis auganti apyrankių kolekcija
Kas kaip įsivaizduoja popietę
Interamnia rankinio čempionato uždarymo after party
Grande Italia ledų pasirinkimas
Paskutinė vakarienė su lenkėmis
Su Giorgia
Futbolas - Italija vs Ispanija. Rezultatas mūsų džiaugsmui 6-7
Mano pačios keptas obuolių pyragas. Kaip pirmam kartui išėjo neblogai.
Interamnia
cineramnia "La migliore offerta"
kažkam patiko labiau fotografuoti save, o ne paradą
Mugė
Pabaigai, keletas dainų, lydinčių mane, šį gyvenimo tarpsnį
