Visada būna tik pradžia

Taigi pagaliau išaušo ta diena, kai nusprendžiau nebetingėti, nebeatsikalbinėti prieš save ir pagaliau (žodis šitokia iškilminga proga vertas biso) reguliariai kurti blog‘ą (galbūt ta diena išaušo kaip tik dabar, kai iki egzaminų liko vos kelios dienos, juk blog‘as vis rimtesnė priežastis nei facebook‘as nesimokymo atvejui). Bet nenukrypstant nuo temos, žodis kurti man reiškia – publikuoti savo nuotraukas, refleksijas, išgyvenimus (deja, tapsiančius nebelabai slaptais ir vien man priklausančiais – bet juk tokia amžinos šlovės kaina), ir percituojant Bibliją barstyti Jums perlus po kojomis, nes aplink nematau nei vienos kiaulės.

Šio blogo pavadinimas, tai tarsi duoklė šaliai, kurioje dabar turiu garbės gyventi, kaip visi jau žinote (susireikšminimas šiais snukiaknygės laikais madingas), tai Italija. Kol kas mano vienintelis pasiteisinimas kodėl dažnai čia kažko nemoku, nesuprantu, tingiu, negaliu, praleidžiu (viską išskyrus paskaitas – jos man šventas dalykas) – yra tai, jog esu tik erasmus studentė – taigi frazės: „sorry I am only erasmus“, „mi dispiace, sono solo erasmus“ – yra dažniausiai naudojamos mano kasdienybėje (kurios tikrai neatspindi gražios viešai publikuojamos nuotraukos). Deja, Italijoje į mokslus žiūrima rimtai, taigi per egzaminą stengsiuosi, kad šios, jau legendinėmis tapusios frazės, netyčia man neišsprūstų, nes jų padariniai gali būti neprognozuojami, kaip, beje, ir viskas Italijoje... Tik čia įmanoma tokį atstumą kaip nuo Vilniaus iki Kauno važiuoti 12 valandų su šešiais persėdimais; tik čia įmanoma antrą valandą dienos užsisakius cappuccino sulaukti paniekinamo baristos žvilgsnio ir puodelio pilno pieno; tik čia įmanoma nekalbant itališkai susikalbėti su italu, nekalbančiu niekaip kitaip tik itališkai. Bet neverta ieškoti logikos, kur ji paprasčiausiai neegzistuoja. Šia mintimi ir baigsiu savo pirmąjį ir tikiuos ne paskutinį įrašą (iš tiesų bijau, kad pamatę gausybę teksto vėl nuklysit atgal į facebook‘o srauto gilybes).

Taigi, mielieji, myliu, bučiuoju, ir iki kitų susitikimų (© Petruškevičius).
 

P.S. nežiūrėti rimtai į tekstą skliausteliuose

2) P.S. nebūčiau aš, jei neužbaigčiau visko muzika... mieliau nebūna - "Tu sei il mio cielo"

Ciao,

...