Gyvenimas Terame

Antradienis

Didžioji anglų kalbos egzamino diena. Šis egzaminas atrodo ganėtinai lengvas, turint omeny, kad mano kuklios anglų kalbos žinios lenkia ne tik daugumos italų studentų, bet ir pačių dėstytojų, tačiau egzamino išlaikymo šitas faktas negarantuoja. Prieš porą metų viena erasmus studentė, atvykusi iš Anglijos paprasčiausiai neišlaikė šio egzamino. Tai visai suprantama, mat norint jį įveikti reikia mokėti tiek italų, tiek anglų kalbas ganėtinai aukštu gramatiniu lygiu. Gramatika visada buvo mano silpnoji pusė, o ir manoji italų kalba nėra labai išvystyto lygio. 

Pikčiausia buvo tai, jog šį egzaminą norėjau laikyti dar sausio mėnesį, tačiau dėstytoja to neleido, kadangi universitetas nebuvo sutvarkęs mano dokumentų (praėjus 6 mėnesiams nuo atvykimo į šalį!) ir aš neturėjau registracijos numerio. Tačiau pasirodo Italijoje galioja dvigubi standartai, mat šįkart egzaminą laikė tikrai ne vienas studentas, neturintis to numerio.

Iš pradžių dėstytoja visus pasišaukė pas save pagal pavardes. Manąją ištarė "Juse... and whatever", taigi iškart supratau, kad kalbama apie mane. 

Egzaminas buvo sudarytas iš trijų dalių. Pirmoji - ilgo ir nuobodaus teksto vertimas iš anglų kalbos į italų. Antroji - gramatinis testas, su realybėje nenaudojamomis taisyklėmis ir žodynu. Trečioji dalis - itališko teksto vertimas į anglišką. Egzaminas truko penkias valandas ir išsunkė visas mano protines galias.

Atsigauti teko Olmo su lenkiška, ispaniška ir itališka kompanija.

Trečiadienis

Turėjau vieną biochemijos paskaitą, kurios metu PIRMĄ KARTĄ išdrįsau atsisėsti auditorijos priekyje. Jausmas nenusakomas. Tikiuosi, kad vienkartinis. 

Po paskaitos su keliais grupiokais užsukome į Grand Italia išgerti kavos ir paskanauti dieviškų pyragėlių. Pirmą kartą bendravau su tais grupiokais, nors ir mokėmės kartu visą pusmetį (teoriškai, nes praktiškai susidurti neteko). Tai buvo dvi panelės ir vaikinukas. Panelės yra truputį gyvenusios USA ir Australijoje, tad šneka angliškai gal net geriau už mane, kas šiaip italų tarpe yra itin retas atvejis. Tačiau vaikinukas gavo iš anglų kalbos egzamino 30/30, nors jo anglų kalba yra silpnoka, tačiau egzamino metu užteko šiek tiek paflirtuoti su senmerge dėstytoja. Panelės, aišku, gavo žymiai mažiau. Itališki dvigubi standartai ir tiek. 

Sužinojau, kad veterinarija Italijoje yra labai prestižinis mokslas. Pvz. į Teramo universitetą, į šią specialybę kasmet bando pakliūti 700 žmonių, kurie laiko stojamąjį egzaminą. Patenka tik 70 laimingųjų (iš jų, beje, šiemet tik 15 vaikinų). Štai kodėl dažnai pietuose studentai būna vyresnio amžiaus, juk kol išsilaikai stojamuosius į svajonių specialybę gali prabėgti ne vieneri metai. Mano bučiokė, kuri studijuoja politikos mokslus, dvejus metus iš eilės laikė egzaminus į mediciną, ir abu kartus jai nepavyko. O kur dar dideli mokesčiai už mokslą, beveik neegzistuojančios stipendijos, be to ne visi universitetai turi bendrabučius (pvz. mano mieste jų, deja, nėra) - taigi studijos Italijoje yra labiau sunkiau pasiekiamos nei  Lietuvoje. 

Vakare laukė praeitą mėnesį didelio pasisekimo sulaukęs ispaniškas vakarėlis Via Baluardo 45, kuris ispanams, kitaip nei normaliems žmonėms, truko iki 13h! Jie tikrai moka švęsti... 

Ketvirtadienis

 Drauge su portugalėmis pirmą kartą nuvykau į Gran Sasso prekybos centrą, kuris randasi tiesiog vidury nowhere - aplink pievos, kalnai, kalvos ir dangus. Viduje ganėtinai gražu, tačiau dydžiu neprilygsta lietuviškiems prekybos ir pramogų centrams. Apkeliavome parduotuves, šio bei to įsigijome ( nuo turkio spalvos perėjau prie raudonų, rausvų, violetinių atspalvių). Suvalgėme dieviško skonio ledų (kaip gi kitaip, juk mes ledų tėvynėje). 

Taip pat pamatėme Marco Mengoni! Tai vaikinukas, laimėjęs itališkąjį X - faktorių, šių metų San Remą, ir dar keliausiantis užkariauti Eurovizijos. Italai jau buriavosi prie scenos porą valandų iki renginio pradžios. Norėjau jo albumo su autografu, tačiau juos visus išpirko:( Taigi pasilieku šį norą ateičiai. Pamačius Marco Mengoni, belieka nukeliauti į Tiziano Ferro koncertą  - ir mano muzikinė misija Italijoje būtų įvykdyta. 

Penktadienis

Bulgarės Desislavos gimtadienio vakarėlis iš pradžių Kind Arthur bare, o vėliau jaukioje (absoliučiai rožinėje) Grand Italia kavinukėje. Susirinko international kompanija - Portugalija, Turkija, Bulgarija, Lietuva, tad tai buvo puikus poilsis nuo visų triukšmingųjų ispanų ir italų.

Prisivalgymo vakarėlis (kaip ir priklauso gyvenant Italijoje)

Šeštadienis

Teko atsisakyti poros pasiūlymų eiti gerti kavos, mat Italijoje šis procesas draugų kompanijoje trunka ne vieną valandą, o aš norėjau paaukoti šią dieną MOKSLAMS. Tad tokią gražią pavasario dieną (+20 ir JOKIO LIETAUS, vien tik SAULĖ) tenka liūdnai leisti su konspektais, nežiūrint į tai, jog jau prasidėjo dvi savaites truksiančios atostogos. Deja, jų metu vyksta egzaminai. Tad kitą savaitę laukia du - anglų ir fiziologijos.


Pabaigai - grupės Radiohead dainos "Creep" cover'is

Ciao,

...