Pavasaris

Gyvenimas pas mus Italijoje teka ramiai, o gal mums taip tik atrodo? Visas pasaulis sulaikęs kvapą stebi popiežiaus rinkimus - konklavą, vis laukia tų išganingųjų baltųjų dūmų, tačiau jau antra diena, kaip pasirodo tik juodieji, tiesa, vakarop pasirodė ir baltieji - "Habemus papam!". Tai italų kilmės argentinietis - Jorge Mario Bergoglio - nuo šiol Francis (Pranciškus). Sklinda gandai, kad per praeitą konklavą, kurioje nugalėjo jo pirmtakas Benediktas XVI, Bergoglio taip pat buvo vienas iš rimčiausių kandidatų į šį postą.

Italai nesuka dėl to galvos ir neskuba į Vatikaną stebėti visų įvykių tiesiogiai, nors ir turi tam galimybes. Religijoje italams yra svarbiausia jų lankoma bažnyčia, šeimos susirinkimas, dvasingos tradicijos, tačiau ne užsienietis popiežius ar Vatikano turtai. 

Vienai dienai buvo atėjęs pavasaris (+25), tad visi džiaugiamės nuostabiu sekmadieniu, kurio metu niekas nedirba, visi ilsisi, valgo, vaikštinėja, kalbasi, bendrauja su draugais ir šeima. Pirmą kartą ir aš turėjau tokį sekmadienį - iš pradžių idiliškas rytas naujai atrastame parke. 

Mažytė ekskursija po senamiestį

Atradau antifašistų klubą. Italijoje jeigu esi ne fašistas, tuomet - komunistas. O kad tik italai žinotų, kas yra tas tikrasis komunizmas.

Kaip matote žmonių pertekliaus centrinėje gatvėje sekmadienio popietę nėra

Vėliau kartu su lenke Wiktoria smaližiavome - mūsų laukė kava, arbata, pyragaičiai, sausainiai, ledai ir visa tai vyko rožinėje aplinkoje. Pagyvenus pusę metų su ispanais ir italais pradedi net ir lenkus laikyti savo tautiečiais. Visgi bendra istorija, panašūs kalbų sąskambiai, vienodas temperamentas, bendra praeitis ir panašus auklėjimas - taip, mes juk iš buvusio soclagerio.

Mane ištiko tapatybės krizė. Skamba juokingai, bet tai tiesa. Jau nebežinau kokiu vardu kam prisistatyti, pasirašyti ir ar taisyti užsieniečius tariančius mano vardą ar tiesiog let it be. Italai dažniausiai vadina mane Gabriella arba Gabriela (viena l raidė labai keičia tarimą), Gabriel (kirtis ant a), ispanai vadina Gabriel ( minkšta l) ar Gabriele (kirtis ant ie). Italijoje Gabriele yra vyriškas vardas, tad norėdama nepainioti ir taip jau susipainiojusių italų, prisistatau Gabriela. Dar atsiranda originalių italų, kurie sumąsto mane vadinti antruoju vardu Marie. Gerai, kad bent mano pavardė jiems neištariama, visi dažniausiai ją perskaito mintyse ir tepasako, kad ji jiems nepatinka. Bent tiek. 

Antradienis 

Italų kalbos paskaita, vykstanti pradinėje mokykloje. Grupėje gal dešimt ispanų (kaip visada), viena juodaodė, pagyvenusi moteriškė (ne duok Dieve, būti tokiai sulaukus tokių metų), ir šiaip viena jauna panelė, kuri, didžiausiai visų nuostabai, taip pat yra ispanė, nors iš išvaizdos tikrai to nepasakytum, mat yra mėlynakė blondinė. Pasirodo ji Terame gyvena jau dvejus metus, persikraustė čia dėl savo vaikino italo, niekaip neranda darbo ir todėl mokosi kalbą. Šiek tiek keistoka mokytis italų kalbą kartu su žmonėmis, kurie, atrodo, jau turėtų būti padarę didžiulę pažangą, tačiau jie mokosi kartu su manimi, o aš šią kalbą pradėjau mokytis tik prieš pusę metų, ir tai man yra visiškai svetima kalba, nepanaši į jokią kitą, anksčiau studijuotą.

Ir apskritai atsigręžus į praeitį galiu padaryti išvadą, kad dvylika metų, praleistų mokykloje yra beprasmiai. Nesuprantu kam aš mokiausi matematiką, fiziką, tikybą ar etiką. Jau geriau vietoj šitų kvailų dalykų būčiau rinkusis kalbas - prancūzų, lotynų, italų, ispanų, rusų ar netgi kaip keiksmažodžių simfonija skambančią vokiečių.

Trečiadienis

Biochemijos paskaita. Dėstytoja kaip pati įspėjo per pirmą paskaitą - niekada nevėluoja ir nekenčia kitų vėluojančių. Šiandien ji atėjo laiku 20 min vėliau nei įprastai, bet tai nesiskaito kaip vėlavimas. Dar prisipažino esanti girta. Juk čia Italija. Vynas, įvairios trauktinės, likeriai - juk tai ne alkoholis. Prigėrus šių gėrimų visi sėda už vairo, net policija sustabdžiusi neturi ką pasakyti tokiems.

Anatomija praėjo kaip visad smagiai su organais ir baisia smarve. Bet palyginimui su Lietuva, Italijoje - kiekvienas studentas gauna bent po organą, ir gali jį savarankiškai tyrinėti.

Pabaigai - visai ne mano stiliaus kūrinys, ir net ne itališkas, bet atėjo laikas šiek tiek pailsėti nuo tos italų kalbos ir kultūros - Anthony Hamilton - "Freedom"

Ciao,
...