Bent pradėsiu su rimta tema
Ramybė
Italijoje žodis tranquillo turi labai teigiamą reikšmę. Turint omeny, tai, kad
italai yra labai judrūs, emocingi, chaotiški, gyvi, kartais net per daug
gyvybingi – meilė ramybei yra visai suprantamas dalykas. Jei italas nori
pagirti kokį žmogų, kartu su žodžiu buono
(geras) jis naudos ir tranquillo. Taigi
geri žmonės, dalykai, reiškiniai dažniausiai būna ramūs.
Ramybė
Italijoje - kurioje tiesiog neegzistuoja privati erdvė, nuolat
netikėčiausiose vietose skamba muzika, aidi bažnyčių varpai, klega klaksofonai,
už sienos pykstasi kaimynai (kiekvieną mielą dieną), birzgia, burzgia ir kitokį
siaubingą (ypač naktimis) triukšmą leidžia motorini
(mopedai), motociclette (motociklai)
ir kiti panašūs riaumojantys padarai – yra
didžiausias turtas.
 |
| "Moped gang" :D ačiū už triukšmą naktimis bandai nebrendylų |
 |
| Ačiū ir tau |
Aplodismentai
lėktuve
Didžioji keliautojų dalis to tiesiog nedaro. Juk negi plosi
autobuso vairuotojui, kad tave nuvežė reikiamu maršrutu, neįvažiuodamas į medį?
Negi plosi gydytojui išrašiusiam tau vaistų nuo slogos, kuri teoriškai galėjo
išsivystyti į plaučių uždegimą, o šis į tuberkuliozę, o ji į mirtį? Visur yra
rizikos.
Italai mėgsta ploti. Gerai bent tiek, kad jie tai daro
lėktuvui ne tik nusileidus, bet ir jau gėrokai sulėtinus greitį ir išvažiavus
iš nusileidimo tako (juk visgi tai - vienas pavojingiausių skrydžio momentų).
Ploja jie nuoširdžiai ir emocingai (kaip, kad ir viską daro gyvenime),
taip išreikšdami savo didžiulę padėką, o ne šiaip iš mandagumo, kaip kad daro baukštūs
lietuviai (kad tik gink Dieve kas nepamanytų apie juos blogai).
Vyriški šalikėliai
Kaip esu
pastebėjusi, lietuviai vyrai itin vengia šio aksesuaro ir kaklą nebent juo puošia
gręsiant mirtinam -30 laipsnių šalčiui. Kitais atvejais ir metų laikais vargiai
išvysi statistinį lietuvaitį su šalikėliu, juk tai esą taip nevyriška...
Italijoje yra priešingai. Čia vyrai nevengia raštuotų,
burbuliuotų, šilkinių, vilnonių, žydrų, rausvų, ir visokių kitokiausių mielų šalių,
šalikų bei šalikėlių. Kaip, kad viena lietuvė žurnalistė rašė savo „Mados
eksprese“: „italų vyras
be šaliko – lyg be trumpikių“.
Itališką žiemą (kuri labiau primena
lietuvišką bundantį pavasarį) ši tauta turi pomėgį nuolat sirgti. Taigi liga
tampa puikiu pretekstu tiesiog NUOLATOS dėvėti kaklo aksesuarus. Žinoma, tai ir puiki proga atkreipti kitų
dėmesį į savo naują šalikėlį, vis jį koketiškai pakedenant ir pasiskundžiant koks baisus
tas oras žiemą...
Šiaip linksmai pabaigai
O čia vienos italų mados kompanijos Gaps šviežiausia reklaminė idėja, visad
praskaidrinanti man nuotaiką – „peccato essere uomini“ (gaila būti
vyru). Ir man būtų gaila, matant tokias gražias rankines.
Šįkart muzikinės dalies viešnia - Alessandra Amoroso su daina "Urlo e non mi senti" (šaukiu tave, bet tu manęs negirdi)
Ciao,
...
