Kalėdiniu laikotarpiu ir man teko šiek tiek pakeliauti
Pirmoji kelionės dalis praėjo ganėtinai sunkiai, nes tuo
metu dar sirgau kažkokia itališko gripo atmaina, kuomet nesinori nieko daryti,
bet darai viską. Viskas prasidėjo septintą ryte, kuomet išvykau iš Teramo į
Romą. Nuotaiką pakėlė fantastiški kalnų vaizdai pro langus, itališkas greitis
ir trys vairuotojai, kurie diskutavo apie tai, kokius makaronus reikia valgyti
penktą ryto (rinkimus laimėjo spaghetti). Netoli manęs sėdėjo pagyvenusi italų
pora ir taip pat diskutavo. Tiksliau visą laiką šnekėjo moteris, ir kartas nuo
karto ji su alkūne trenkdavo savo vyrui į kepenis, ir tas supratęs ženklą, jai pritardavo: „mhm“. Tiesiog itališka šeimyninė idilė...
Aišku pasiekus Romą prasidėjo didieji kasdieniniai kamščiai,
kurių išvengėme važiuodami geltonai pažymėtais gatvių ruožais:D taigi taip
smagiai nukeliavusi į Tiburtiną, patraukiau link Termini, kur atsikračiau
bagažo (už ganėtinai mažą kainą) (beje, net Vilniuje tas reikalas yra
mechanizuotas, o Italijoje viską daro žmonės, kaip visada matosi ryškus
technologinis atitrūkimas nuo likusios Europos). Po Terminio manęs laukė visa
diena Romoje. Kažko ypatingo neplanavau, popiežių jau esu mačiusi, su turistais
prie koliziejaus irgi teko fotografuotis, tad nusprendžiau tiesiog paieškoti
siaurų, klaidžių gatvyčių ir pajusti Kalėdinę Romos dvasią. Taip pat aplankiau
ir vieną iš įdomesnių Romos rajonų – San Lorenzo – tai menininkų, intelektualų
ir šiaip visokių prietrankų mėgiamas rajonas, viskas pigu, pilna įdomių
graffiti, laisvės, studentų ir šiaip įdomių žmonių. Po visos dienos
vaikščiojimų, su nebejuntamomis kojomis iškeliavau į Ciampino oro uostą,
kuriame turėjau praleisti naktį ir anksti ryte išskristi į Vilnių (neveltui
skridau su Ryanair, todėl toks durnas ir skrydžio laikas). Maniau būsiu viena
iš nedaugelio tokių keliautojų, tačiau atvykusi pamačiau pilną salę miegui oro
uoste nusiteikusių žmonių.Tokia jau ta bomžturo keleivių dalia...
 |
| Kalėdos? |
 |
| San Lorenzo |
 | ||||
| San Lorenzo |
 |
| Ciampino |
Skrydžio metu sėdėjau šalią vieno, matyt tuo pačiu gripu sergančio,
italo, tad kelionė buvo smagi, o dar smagiau buvo pamatyti to italo veido
išraišką, kai jis pagaliau leidžiantis Vilniuje išvydo sniegą. Ne šiaip sniegą,
bet kalnus sniego:D vargšas taip gailiai atsiduso ir puolė juos fotografuoti. Na, o aš išlipusi iš lėktuvo pasijutau "like I've never
seen the snow before"
O oro uoste mane pasitiko Ievutu, ir pagaliau po šitiek laiko
girdėjau gyvą lietuvių kalbą.
Šiauliai kaip visad nepasikeitę. Daug sniego, šalta, balta...
 |
| Kultūrinė veikla |
 |
| Kalėdinis vakarėlis |
 | |||
| Naujieji metai |
 |
| Kalėdinis vakarėlis |
 |
| Išankstinis |
Paatostogavusi
(deja, teko ir mokytis) ankstų vienos dienos rytą iškeliavau į Vilnių. O ten
manęs laukė naujiena, kad kažkoks girtas pilietis paskleidė gandus apie
užminuotą lėktuvą skrendantį Maskvos link:D taigi visi skrydžiai atidėti,
sustiprinta apsauga, bet man šypsojosi sėkmė ir sugebėjau savo lagaminą (kaip
visada per storą ir per sunkų Ryanair dėžėms) pravilkti pro vartus
neatkreipiant darbuotojų dėmesio.
Nusileidus Romoje mane pasitiko lietus. Tiksliau liūtis. O dar
ir autobusas, turėjęs mane tiesiai iš oro uosto nuvežti į Teramą kažkodėl
neatvyko. Tad nenorėdama pasitikti saulėlydžio Ciampine patraukiau vėl tuo
pačiu maršrutu kaip ir atvykstant – Ciampino-Termini-Tiburtina. Kam keliati
tiesiai, jeigu galima ir per aplinkui? Patekau į kažkokį keistą autobusą, nes po
daugelio reisų Kautros ar Busturo autobusais, nežinojau kaip turėtų atrodyti
normalus autobusas, su normaliais darbuotojais, vaišinimais saldainiais ir
gėrimais. Taigi po septyniolikos valandų kelyje pasiekiau Teramo, kuriame dar
radau papuoštą palmę (turbūt specialiai mano gimtadieniui)
 |
| Itališka Kalėdinė eglutė |
Tai tiek
O praėjusio gimtadienio proga - Marco Carta daina
Ciao,
...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą