Po pirmojo egzamino

 Taigi šiandien laikiau italų kalbos egzaminą. Įspūdžiai? ... 

Pirma dalis – diktantas. Pasijaučiau kaip pradinėse klasėse, kai mokytoja vėžlišku tempu diktuodavo primityviausius žodžius, jungdama juos į beprasmius sakinius. 

Antra dalis – klausymas. Tiesiog dviejų draugelių blevyzgos apie keliones. Jei tik ne dialektai, būtų buvę visai easy.

 

Trečia dalis – skaitymas ir atsakymai į klausimus. Tekstas buvo apie kažkokią gėlių pagrindu kuriamą natūralią kosmetiką – labai naudinga informacija būsimai veterinarei. Pagavus įkvėpimui nusprendžiau ir aš kurti prausiklių, kremukų ir skaistalų kolekciją Jūsų šuniui, katei ar ežiukui...

Ketvirta dalis – visada mano „mėgstamiausioji“ gramatika. Paspėliojus ir pamąsčius (bent jau įmitavus šį procesą) pavyko kažką parašyti. Tik nelabai logiška, kad egzamine turi būti naudojama ir gramatika, kuri egzistuoja tik pietų Italijoje. Atsiprašau, bet gyvenu centrinėje Italijoje ir žemiau leistis sutikčiau tik atostogoms, bet ne gyvenimui, tai kam man reikia gramatikos, kurios šiauriečiai nenaudoja?

Penkta dalis – laiško rašymas draugui apie tradicinę savo šalies šventę. Mano atveju tai buvo Užgavėnės. Nieko protingo apie jas neišmąsčiau, bet bent jau palikau ne baltą lapą. 

Taigi reziumė – B2 lygis vs Gabrielė – rezultatai kitą savaitę. Sumąsčius atšvęsti egzamino pabaigą su pica, atsitrenkiau į uždarytas duris, mat siesta time.

Na kodėl negalėjau pratęsti šios nuostabiai skanios serijos iš savo mylimiausios picų kepyklėlės?

P.S. vėl lyja

P.P.S. pietums vėl makaronai

 P.P.P.S. kalnuose vis daugėja sniego, ir jis vis labiau leidžiasi žemyn

Pakeliui į egzaminą

 Kaip visada baigsiu su muzika - šįkart ispaniška Tiziano Ferro dainos "L'amore è una cosa semplice" versija - "El amor es una cosa simple". Sunku nepastebėti kokios šios kalbos panašios...

Ciao,

...