Italijos pavadinimas kilęs iš žodžio italia, kuris reiškia - veršiuko žemė. Manoma, kad bulius buvo pietinių Italijos genčių simbolis.
Italija yra viena gausiausių tautų pasaulyje su 58,126,212 žmonių populiacija.
Italija viename kvadratiniame metre turi daugiau šedevrų, saugomo paveldo, negu bet kuri kita pasaulio šalis.
2007-aisiais šuo Rocco aptiko truffle (tai toks retas grybas) Toskanoje, kuris svėtė
3.3 poundus, ir buvo parduotas už $333,000 (USD) - tai yra pasaulio rekordas.
Kai 1986-aisiais Romoje atsidarė pirmasis McDonald'sas, maisto puristai netoli restorano pradėjo dalinti nemokamus spaghetti, kad primintų žmonėms jų kulinarinį paveldą.
The University of Rome yra vienas seniausių universitetų, įsteigtas katalikų bažnyčios A.D. 1303. Dabar tai yra didžiausias universitetas Europoje, turintis 150,000 studentų.
Vatikano miestas vienintelis pasaulyje gali užsirakinti savo vartus nakčiai. Jis taip pat turi savo telefoninio ryšio kompaniją, radiją, televiziją, pinigus, pašto ženklus, ir net savo asmeninę kariuomenę - istorinę šveicarų sargybą.
Italai išgyvena daugiau žemės drebėjimų nei visi likę europiečiai. 1693 metais 100,000 žmonių žuvo per žemės drebėjimą Sicilijoje, o paskutinis daug aukų pareikalavęs drebėjimas įvyko Napolyje 1980aisiais, kurio metu žuvo 3,000 žmonių.
Nuo 1861 iki 1985 Italiją paliko daugiau nei 26milijonai žmonių, daugiausiai iš pietų, ieškančių geresnio gyvenimo svetur. Tik kas ketvirtas galiausiai grįžo į Italiją.
Šiaurės Italijoje pavardės dažniausiai baigiasi raide "i", o tuo tarpu pietuose - "o". Dažniausia pavardė yra Russo.
1930-1940 fašistas Benito Mussolini (1883-1945) bandė pašalinti užsienietiškus žodžius, tokiu būdu Donald Duck tapo "Paperino", Mickey Mouse - "Topolino", Goofy - "Pippo".
Kasmet 50 milijonų turistų aplanko Italiją. Turizmas yra vienas iš Italijos ekonomikos variklių, kasmet sudarantis 63% biudžeto įplaukų.
Italijoje gimstamumas yra antras pagal mažumą vakarų pasaulyje. Tiek vyriausybė, tiek bažnyčia išreiškė susirūpinimą ir pasiūlė premijas poroms, kurios turi bent du vaikus, tačiau pastangos buvo bevaisės. Italai kaltina vyriausybę, nemokant normalių motinystės ir tėvystės pašalpų.
Italijos vėliavos spalvos simbolizuoja: žalia - Italijos gamtovaizdis, balta - sniegu padengtos Alpės, raudona - kraujas, išlietas kovose už nepriklausomybę.
Italijos piliečiai, sulaukę 18 metų gali balsuoti už žemuosius rūmus parlamente, o italai, sulaukę 25 metų gali rinkti aukštuosius rūmus - senatą.
Muzikos kalba yra italų. Visi muzikiniai žodeliai, tokie kaip adante, allegro, presto, ar vivace yra itališki.
Pabaigai - itališkojo x factoriaus laimėtoja Chiara su daina "Il futuro che sarà"
Nusprendžiau aprašyti konkrečiai savo regiono Abruzzo tradicinę virtuvę. Nustebau, kad beveik nieko iš toliau minimų patiekalų nesu bandžiusi, bet gyvenimas ilgas, viskam - savas laikas.
Agnello con le olive (ėriena su alyvuogėmis)
Šio patiekalo gamybai Jums reikės:
Ėrienos
Baltojo vyno
Alyvuogių aliejaus
Svogūnų
Česnako
Petražolių
Žaliųjų alyvuogių
Druskos
Maccheroni alla chitarra (Gitaros makaronai)
Prietaisas spaghetti gamybai šiek tiek panašus į gitarą - turi stygas, todėl šie makaronai ir yra vadinami gitariškaisiais
Rezultatas
Šie makaronai mano regione dažniausiai yra valgomi su pomidorų padažu, kumpiu ir Pecorino sūriu.
Sugo di castrato (aviena padaže)
Šio padažo gamybai reikės:
Svogūnų
Rozmarino,
Kumpo
Baltojo vyno
Pomidorų
Mozzarelline allo zafferano (Mocarelos sūris su šafranu)
Mažyčiai mocarelos sūrio gabaliukai, padengti sviestu, sumaišytu su šafranu. Greitas ir paprastas receptas.
Agnello casc' e ove (ėriena su pecorino sūriu ir kiaušiniais)
Dar vienas ėrienos patiekalo variacija. Šįkart su pecorino sūriu ir kiaušiniais.
Arrosticini
Kažkas panašaus į šašlyką ar kebabą - tai tiesiog mėsa, kepta ant iešmo.
Spaghetti all' aglio, olio e peperoncino
Dar viena spaghetti variacija, šįkart su svogūnais, aliejumi ir čili pipirais.
Na, pasisotinus tokiais vaizdais atėjo eilė desertams. Mano regione kažko ypatingo nėra, tad kalbėsiu bendrai apie Italiją.
Chiacchiere
Pagal išvaizdą dar vadinami angelų sparnais. Verčiant pažodžiui - mažas pokalbis.
Kažkas panašaus į lietuviškus žagarėlius. Beje, šį saldumyną esu ragavusi ir pati, skonis neblogas, bet lietuviškas variantas man patinka labiau.
Panna cotta
Tereikia sumaišyti grietinėlę, pieną ir cukrų su želatina ir palikti šaldytuve, kad sustingtų. Tai yra tradicinis šiaurės Italijos desertas, tačiau itin mėgstamas visoje Italijoje, ir turintis daugybę variacijų.
Pan d'oro (auksinė duona)
Tipinis Veronos miesto desertas - saldi duona (kažkas panašaus į keksą), labai gražiu pavadinimu, itin populiari visoje Italijoje Kalėdiniu laikotarpiu.
Tiramisù
Nuostabiausias desertas pasaulyje!
Jums tereikia: damų pirštelių sausainių, kavos, kiaušinių, maskarponės sūrio, kakavos, šiek tiek vyno - ir turite įstabaus skonio saldumyną.
Pabaigai galinga Elton'o John'o daina "I'm still standing"
Taigi daug kuo pasigirti negaliu - praleidau nemažai paskaitų, kai kuriose tiesiog miegojau ar nuoširdžiai nekenčiau dėstytojo, vis dar neturiu knygų. Bet viskas yra pateisinama.
Praleidau paskaitas dėl nesveikai sumakaluoto tvarkaraščio - vienu metu vyksta po tris paskaitas, tad nori nenori reikia kažką rinktis.
Miegojau, nes paskaitos pas mus dažnai būna užmušančiai nuobodžios, ir dėstytojai arba ilgiausiai aiškina tokius primityvius dalykus, kurių šiaip net nereiktų aiškinti, arba kalba taip greitai, kad net patys italai nespėja konspektuoti. Be to šią savaitę įvyko du renginiai - mano bučiokės Miryam gimtadienis ir erasmus atsisveikinimo/pasisveikinimo vakarėlis, tad miego erasmus žmonėms niekada nebus per daug.
O nuoširdžiai nekenčiu tik vieno dėstytojo - dėstančio anatomiją ir histologiją. Bet čia nieko keista, nes jo nemėgsta absoliučiai visi, tikriausiai įskaitant ir jo žmoną, mat ta būna visada susiraukusi (ji man dėsto fiziologiją).
Neturiu knygų, nes buvau pasiryžusi jas pasiimti šiandien - t.y. penktadienį, tačiau pagalvojau, jog būtų šventvagiška PENKTADIENĮ vilkti namo 10 000 psl. skaitalus.
Ak, tie mūsų liūdni penktadienio rytai. Aš vėluoju penkiolika minučių, italai pusę valandos, dėstytoja valandą.
Paskaitos
Fiziologija
Dėstytoja - moteris, kas šiaip kiek spėjau pastebėti nėra itin dažnas reiškinys Italijoje. Kalba greitai (niekas nespėja nieko rašyti), bet kas keisčiausia, jog viską suprantu. Didžiausias jos minusas, kaip jau minėjau - tai jos sutuoktinis. Na, bet šiaip ar taip neplanuoju laikyti šio egzamino, tad bent jau turėsiu laisvą penktadienį, kas erasmus žmonėms turėtų būti privalomas dalykas.
Bendroji patologija ir fiziopatologija
Dėstytojas siaubingai nuobodus, bet jis vienintelis prieš visą auditoriją padėkojo man, kad išdrįsau atvažiuoti čia į Italiją, pagyrė, kad mokausi italų kalbos, ir leido laikyti egzaminą anglų kalba, ir netgi RAŠTU (itin retas reiškinys Italijoje).
Farmakologija
Gėda prisipažinti, bet dar šioje paskaitoje nebuvau, bet grupiokai pasakojo, kad bus LABAI sunku. O kas smagiausia yra, tai, jog dėstytojas - iš Sicilijos. Tad mano grupiokai sakė, kad nelabai jį supranta dėl ryškaus akcento. Taigi sėkmės man lankant jo paskaitas, turbūt ir šis egzaminas nuplaukia.
Biochemija
Dėstytoja iš pradžių pasirodė nelabai normali, bet įpusėjus paskaitą ir dar po jos asmeniškai pasikalbėjus, pakeičiau savo nuomonę. Beje, ji vienintelė įspėjusi, kad nepropaguoja vėlavimo kulto. Bandysiu mokytis šį dalyką anglų kalba, o egzamine teliks viską išversti į italų kalbą. Žinau, skamba neįmanomai, bet aš tai padarysiu.
Bendroji veterinarinė anatomija, topografija, klinikinė anatomija ir histologija
Na, egzaminas būna siaubingas, dėstytojas - išsireiškiant itališkai yra stronzo di merda . Viskas tuo ir pasakyta.
Beje, įvyko pirmoji praktinė paskaita prozektoriume. Neišvydome nieko įspūdingo, tik keletą organų, tačiau atsirado apalpusių italų. Jūs turbūt juokaujat. Kam reikia studijuoti tokį dalyką, jei turi tokių problemų?
Popaskaitinė veikla
Miryam gimtadienis praėjo gana įdomiai. Pas mus susirinko ispanai ir italai. Italai sėdėjo vienam kambario kampe ir apkalbinėjo ispanus, o šie kaip visada amžinai laimingi nuoširdžiai šventė Miryam gimtadienį. Kadangi nepriklausau nei vienai iš šių etninių grupių, tad kaip visada teko išlaikyti pusiausvyrą ir bendrauti su visais. Laimei ispanų tarpe yra bent keletas žmonių - tragiškai, bet visgi kalbančių angliškai. Na, o vėliau protingai konstatavo vienas ispanas: "Noches
alegres, mañanas tristes".
Italų - ispanų susivienijimas (ir, žinoma, aš - ne į temą)
Erasmus atsisveikinimo/pasisveikinimo vakaras buvo smagus. Vėlavau į jį valanda, tačiau buvau pernelyg punktuali, mat ispanai vėlavo trimis valandomis. Na, bet smagiausias dalykas, jog pagaliau mūsų tarpe skambėjo ANGLŲ KALBA. Atvyko šešios studentės iš Bulgarijos, Lenkijos ir Portugalijos, kurios kalba TIK angliškai. Tad man kaip visada teko vertėjauti, mat ESN Teramo niekas nekalba angliškai. Bet aš jau pripratusi.
Taip pat mane supažindino su būsimu veterinarijos profesoriumi, kuris turi šiokį tokį autoritetą mano fakultete, ir pažadėjo eiti pakalbėti su mano profesoriais, nes pagaliau supratau kodėl man taip sunku čia mokytis. Taigi esu PIRMOJI tokia jauna vet. studentė Terame. Pirmaisiais metais visi egzaminai yra labai sunkūs, plačios apimties, o kadangi esu pirmoji, tai dėstytojai nežino kaip su manimi elgtis, ko iš manęs reikalauti, tad, kad nepasirodytų man per mažai, jie reikalauja iš manęs daugiau nei iš italų. Na, bet kaip sakau šiomis dienomis visiems sopravviverò tutto.
Po šio oficialaus erasmus vakaro laukė ispaniškas pratęsimas, tačiau visi naujieji erasmus draugai buvo kiek išsigandę, juk viskas čia taip nauja, nesiseka susikalbėti ir panašiai, tad patraukė namo, na, o aš su keliais italais nusigavau į Olmo. Jau po pirmųjų minučių nustojau skirti italų ir ispanų kalbas. Pati nepajutau kaip pradėjau vietoj itališko "come" vartoti ispanišką "como" , "dimmi" - "dime" ar vietoj "perche" - ispanišką "porque". Na, bet man tai visai tinka, nes nusprendžiau mokytis ispanų kalbą. PAGALIAU.
Šeštadienį laukia paskutinis vakarėlis - tai kažkokios ispaniškos šventės paminėjimas čia Terame. Viskas bus labai ispaniška, tačiau tikiuosi būti ne vienintelė ne ispanė.
Pabaigai - atėjo laikas atiduoti muzikinę duoklę Lietuvai. Vaidas su daina "Ieškok manęs"
Popiežius - vis dar neišsenkanti tema. Italai ką tik buvę tokie sukrėsti popiežiaus pasitraukimo, šiandien jau piktinasi, kad už konklavą reikės mokėti jiems, o juk popiežius - tai bendras visų.
Popiežius keliauja pagal erasmus į Vokietiją. Bent pensijos ten didesnės, nei Italijoje.
Na, bet šitas piktinimasis BET KUO yra išskirtinis italų tautos bruožas. Jiems nepatinka Sanremas, popiežius apskritai, politikai, universitetai, didžiosios kompanijos, netgi Italijos himnas, ir tas neįtinka statistiniam italui. Na, gerai pripažįstu - jis ganėtinai keistokas, jame daug nevartojamų žodžių (mat jis buvo sukurtas 1847 metais), kurie tarpusavyje nelabai rišasi, bet juk tai himnas - negali būti jokių diskusijų apie jo prasmę. Beje, įstatymiškai jis tebuvo patvirtintas 2005 metais.
Fratelli d'Italia,
l'Italia s'è desta,
dell'elmo di Scipio
s'è cinta la testa.
Dov'è la Vittoria?
Le porga la chioma,
ché schiava di Roma
Iddio la creò.
CORO:
Stringiamci a coorte,
siam pronti alla morte.
Siam pronti alla morte,
l'Italia chiamò.
Stringiamci a coorte,
siam pronti alla morte.
Siam pronti alla morte,
l'Italia chiamò!
Čia tik himno ištrauka, tačiau tik ją visi ir temoka. Himno žodžių trumpa reziumė - esame kovotojai, siekiame pergalės ir esame pasiruošę mirti. Galima sakyti, kad visas priedainis yra apie tai, kaip italai yra pasiruošę mirti už savo tėvynę. Žinoma, gražu, bet gal kiek depresyvu. Pasiklausykite patys
Jei jau tęsiant piktinimosi temą, tai štai keletas itališkų pamąstymų, šiuo metu itin sklandančių viešojoje internetinėje erdvėje
Taigi kituose rinkimuose italai balsuos už Alį Babą, mat bent plėšikų tebus 40, o ne kaip dabar - 321 senatoriai, 630 deputatai...
Ji verkia. Jis meldžiasi, o italai už viską sumoka. Kiek tai gali tęstis?
O čia tipiškas pokalbis dėl darbo Italijoje. Darbdaviai žada pradžiai 700 eurų per mėnesį, tačiau žada, kad vėliau ši suma išaugs iki 1400 eurų. Jaunuolis atsako: "Tai ir ateisiu dirbti vėliau".
Ieva klausia Adomo: "Kur mes esame?". Na, Adomas mąsto logiškai: "Esame nuogi. Neturime namų. Neturime darbo. Neturime pinigų. Esame Italijoje."
Esame palikti. Be popiežiaus. Be vyriausybės. Be darbo. Be pinigų. Graži šalis del cullo (geriau nereikia vertimo, nes italų nuoskauda ir taip puikiai matosi).
Bet kaip kasdien man sako italai - "don't worry, be happy". Taigi kaip visada optimistiškai pabaigai graži daina. Šįkart tai viena iš Sanreme skambėjusių dainų, kurią atliko Malika Ayane - "Niente"
Prisimenate mano muzikinį blog'o įrašą? Vienas iš jame paminėtų, tada dar nelabai žinomų atlikėjų - Marco Mengoni - vakar laimėjo kasmetinį prestižinį Sanremo muzikos festivalį, ir taip pat iškovojo teisę atstovauti Italiją šių metų Eurovizijoje.
Jau savo muzikiniame blog'o įraše sakiau, jog šio vaikinuko su tiesiog neįtikėtinu balsu ir charizma, laukia šviesi ateitis, tik kas galėjo pagalvoti, kad jis taip greitai pasieks olimpo viršūnę?
Jis pats teigia, jog jo netgi niekas nemėgo, naujausio albumo niekas nepirko, tol, kol jis neįrodė visiems, ir nelaimėjo Sanremo.
Čia jo dvi naujausios dainos, dalyvavusios Sanreme, ir su viena iš jų Marco atstovaus Italiją Eurovizijoje.
Vėl dreba žemė Terame
Įvyko dar vienas rimtas žemės drebėjimas. Šįkart 4,8 richterio balų stiprumo. Netgi pranešama apie sužeistus ir žuvusiuosius. Drebėjimas buvo itin jaučiamas Romoje, Napolyje ir mano Abruzzo regione. O aš tiesiog sėdėjau namie, kai facebook'e pasirodė nerimastingi draugų pranešimai - ar jutote, kas tai, ar tai rimta.
Nieko nejutau.
Pirmą rimtą žemės drebėjimą rudenį tiesiog pramiegojau, o antrą paprasčiausiai prasėdėjau. Jau kai sekasi, tai sekasi.
Universiteto reikalai
Ir paskutinė didžioji naujiena - mano anglų kalbos dėstytoja nuteista pusantrų metų kalėjimo (kaip, beje, ir dar trys Teramo universiteto dėstytojai). Tikiuosi jai uždraus toliau dėstyti, nors čia Italija, visko gali būti. Italai dažnai pagaili netgi mafijos narių, ir juos tiesiog paleidžia į laisvę, išgirdę graudžias kalbas apie alkstančius jų vaikus ir suvargusius tėvus.
Kuo nusikalto mano dėstytoja? Labai miglota istorija. Kažkas atėjo laikyti egzamino pas komisiją jau su dėstytojos įrašytais pažymiais. O gal viskas buvo ir šiek tiek kitaip. Taigi visiems teks laikyti pakartotinius egzaminus, o aš kadangi šiaip ar taip dar nesu laikiusi šio egzamino, lieku nežinioje.
Na, bet teisingumas nors ir šioks toks, nors ir gerokai pavėluotas, bet egzistuoja Italijoje. Mat pas šią dėstytoją anglų kalbos egzamino neišlaikydavo britai. Tačiau išlaikydavo iškalbingi vaikinai iš pietų Italijos, kurie ne tik, kad absoliučiai nemoka anglų kalbos, bet ir italų kalba jiems yra pernelyg sudėtingas reikalas.
Užbaikime viską optimistiška muzika, šįkart tai VĖL ispanų atlikėjas Pablo Alboran su akustine dainos Éxtasis versija
Taigi pagrindinė itališka naujiena, sukrėtusi visą pasaulį - popiežiaus atsistatydinimas. Vieni kalba, jog popiežius trukdė bažnyčiai, todėl buvo priverstas pasišalinti, jam buvo grąsinama netgi mirtimi, kiti mano, jog bažnyčiai reikia jaunesnio ir tolerantiškesnio lyderio, mat popiežius Benediktas XVI griežtai pasisako prieš abortų legalizavimą, kamieninių ląstelių naudojimą žmonėms, tos pačios lyties asmenų santuoką, o tai gana konservatyvus ir atgyvenęs požiūris, neturintis daug pasekėjų šiuolaikinėje visuomenėje.
Sutapimas ar ne, bet tą pačią naktį į švenčiausios bažnyčios Italijoje bokštą trenkė žaibas. Taip pat pradeda sklisti nauji pasaulio pabaigos gandai. Popiežių pranašystė, priskiriama šv. Malachijui, teigia, jog iki Paskutiniojo teismo dienos bus tik 112 popiežių, o Benediktas XVI yra 111-asis. Taigi, turint omenyje senyvą visų išrenkamų popiežių amžių, pasaulio pabaiga nebe už kalnų.
Na, italų požiūris į tai gerokai optimistiškesnis. Visi sukrėsti, bet kaip visada sugeba pademonstruoti savo humoro jausmą ir neprarasti optimizmo, kad ryt viskas bus gerai.
Štai parduodamas trivietis, mažai naudotas popiežiaus automobilis
Išnuomojamas
Sanremo muzikos festivalis
Kasmetinis renginys, vykstantis vasario viduryje. Šiemet, beje, labai kritikuojamas ir netgi boikotuojamas, mat Italija skursta, o muzikai yra mėtomi didžiuliai pinigai.
Puikus to pavyzdys - viena iš šio festivalio vedėjų - komikė Luciana Littizzetto už savo darbą gaus 350.000 eurų. Palyginimui USA prezidentas Barack Obama per metus tegauna 275.000 eurų. Taigi kur teisybė? Italijoje ji neegzistuoja.
Na, bet italai skundžiasi (kaip ir visada, dėl visko), o Sanremas tęsiasi. Kam stabdyti tokią gražią muzikinę tradiciją? Oficialiais duomenimis pirmuosius Sanremo vakarus prie televizoriaus ekranų stebėjo daugiau nei 13 mln. žmonių, o tai parodo, kad šis festivalis tautai yra reikalingas.
Rinkimai
Jie įvyks jau mažiau nei po trijų savaičių. Pasirinkimas milžiniškas. Deja, italai taip nusivylę politika, kad jau nieko nebesitiki.
Belaukdami rinkimų italai linksminasi tyčiodamiesi iš visų politikų, o YPAČ iš Berlusconi. Pilnas internetas įvairiausių karikatūrų ir linksmų šūkių. Italijoje nėra apolitiškų žmonių, visi mano draugai remia tai vieną, tai kitą politiką, kas išties yra keista, turint omenyje tai, kad mes Lietuvoje neskiriame tiek dėmesio politiniam gyvenimui, ir net ne visi galėtų pasakyti kas šiuo metu yra ministras pirmininkas.
Taigi - keletas šmaikštesnių pasisakymų Berlusconi tema
Grąžinsiu magiškuosius 80uosius
Grąžinsiu smegenis tiems, kas už mane balsuos
Grąžinsiu viską per šešias dienas, o septintą ilsėsiuosi
Mano receptas Italijai? Kalbos, daugybė kalbėjimo
Šiaip itališki pamąstymai politikos tema
Italijoje turime visko. Politikų, kurie tampa komikais, ir komikų tampančių politikais. Puikus to pavyzdys - Beppe Grillo - komikas, aktorius, blog'eris, aktyvistas, ir jei pasiseks rinkimuose ir politikas.
Viena neseniai išgirsta jo mintis man itin patiko: "Mario Monti (dabartinis premjeras ir bene rimčiausias konkurentas) ateina į susitikimus su rinkėjais lydimas apsaugos, už kurią Jūs visi mokate pinigus. Man nereikia apsaugos, mane saugo minia".
O čia yra puikus socialinės nelygybės pavyzdys. Politiko pensija siekia 15 tūkst. eurų per mėnesį. Ir tas besijuokiantis senukas nulėmė Italijos įstojimą į euro zoną (italams euras apskritai nepatinka, nors kam gi jis šiandien yra norima valiuta? Nebent lietuviams). Paprasto žmogelio, sąžiningai dirbusio 50 metų, pensija nesiekia nei 500 eurų.
Dar viena liūdinanti situacija. Parlamentaro ir paprasto darbininko palyginimas.
Pirmas punktas - alga. Skaičius matote, jie ženkliai skiriasi. Politikas be visų šių pinigų dar gauna ir nemokamus namus, transportą, privilegijas, teisinę neliečiamybę ir turi dirbti tik penkis metus, kad gautų 15 tūkst. eurų pensiją. Tuo tarpu darbininkas 40 metų mokės paskolą už būstą, 40 metų dirbs, kad gautų 500 eurų pensiją.
O čia dviejų politikų požiūris į žmogų. Pirmasis teigia: "Tie kas turi daug - moka daug, kas turi mažai - moka mažai, kas neturi nieko - nemoka nieko". Antrasis politikas (beje, tai Mario Monti) turi kiek kitokį požiūrį: "Kas turi daug - moka mažai, kas turi mažai - moka daug, kas neturi nieko - tegu dvesia". Rinkitės patys
Suraskit tą esminį skirtumą. Pirmasis žmogus dirba 8-10 valandų per dieną už 980 eurų per mėnesį, antrasis miega 4 valandas parlamente ir uždirba 15 tūkstančių per mėnesį.
O aš moku... 321 senatoriams, 630 deputatams, 1 milijardą 800 milijonų eurų per metus, o jie dirba tik 14 valandų per savaitę. Skaudi itališka teisybė.
Pabaigai vėl ispaniška muzika - Malú ir David Bisbal su daina - "Doy la vida"
