Moterys, žaluma ir politika

Įrašą šiandien noriu pradėti šiuo šmaikščiai teisingu vaizdeliu

Mergina sako: "Vieną gražią dieną mes susituoksime". Vaikinas nusiteikęs filosofiškiau: "Kas žino su kuo".

Požiūris į moterį

 Ji privalo gerai gaminti (itališkus patiekalus, savaime suprantama), norėti auginti vaikus, leisti vyrui dirbti (kas, žinoma, yra geriau nei tas lietuviškas požiūris, jog moteris turi dirbti gerai apmokamą darbą, ir DAR dirbti namuose), ir puikiai sutarti su vyro motina (ji yra kiekvieno italo svarbiausia gyvenimo moteris - amžinai). 

Šiaurėje, kur pragyvenimas yra brangus, moteris gali siekti karjeros, ir ji turi lygias teises ir galimybes kaip ir vyrai. Pietuose žmonės yra gerokai konservatoriškesni, ir moteris čia yra laikoma šiek tiek žemesne būtybe nei vyras. 

Parlamente moterų tėra tik 20.3% . Šioje srityje Italija galėtų ir labiau pasistengti. Na, bet jei į valdžią grįš Berlusconi, manau parlamentas gerokai sumoteriškės. 

 Italija nėra "žalia"

 Štai tokią liūdnai nuteikiančią lentelę aptikau internete. Joje Italiją atstovauja Torino (vienas didžiausių ir galingiausių Italijos šiaurinių miestų). Kaip matome, italai pirmauja automobilių naudojimo srityje. Tai yra ganėtina keista, mat benzinas čia yra brangus, algos ne pačios didžiausios Europoje, o ir italai daugiau laiko praleidžia stovėdami kamščiuose ar ieškodami vietos parkavimuisi, nei važiuodami. Na, bet tokie jau jie yra - tinginiai. Dauguma net šimto metrų nežengs, o verčiau juos įveiks automobiliu - juk taip turės progą pasimaivyti savo išpuoselėta transporto priemone.

Taip pat lentelėje matome, kad italai ganėtinai nemažai naudojasi viešuoju transportu. Bepigu juo nesinaudoti, kai jo sistema yra ganėtinai gerai išvystyta, ir dar už visiems prieinamą kainą. Pvz. mano mieste Teramo, autobuso bilietas, galiojantis 90 minučių kainuoja 1,10eurų. O štai būnant Romoje, mano gidu buvo ten studijuojantis kunigas, kuris tiesiog skatino nepirkti jokių transporto bilietų (išskyrus metro, mat ten nepateksi be bilieto), mat labai retai būna bilietų patikrinimai, o net jei ir būtų, visada galima tiesiog apsimesti kvailais turistais. Kunigas sako, kunigas žino.

Dviračiais italai bent jau Turine, atrodo, nesinaudoja. Ir apskritai Italijoje miestai labai dažnai būna kalvoti, tad tikrai dviratis yra nepatogi transporto priemonė, kurią iš dalies keičia motoroleris.

Deja, lentelėje vaizduojama, jog italai nemėgsta vaikščioti. Bent jau jie tai daro mažiausiai Europoje. Liūdna. Išties kiek teko pastebėti, italai tingi vaikščioti, mano, jog tai laiko švaistymas, tad renkasi bet kokią transporto priemonę (na, gal išskyrus dviratį), kad tik nereiktų vaikščioti. O gal taip jie saugo savo Versace, Miu Miu ar Dior naujausios kolekcijos batelius? Visko gali būti.

 Politika. Ir vėl?

Deja, bet ir vėl

Šioje karikatūroje teigiama, jog žmonės nežino savo tikrosios galios. Kur gi ne. Žino, tik Italijoj tokia kvaila politinė sistema, kad jau nieko neįmanoma pakeisti.

Žmonės, kurie kovoja už savo ateitį, sunkiai dirbdami. Ir žmonės, kurie miega, nes jų ateitis jau aprūpinta. Žmonės patekę į parlamentą ne tik gauna didžiules algas, bet ir užsitvirtina sau aprūpintą ateitį - didžiulę pensiją, kurios net ir daug ir atsakingai dirbdamas niekaip neužsidirbsi.

 

 Kas miega nepagauna žuvies. Tačiau kas miega parlamente uždirba 25 tūkstančius eurų per mėnesį. 

Neblogai visai kaip už tokį atsakingą darbą. 

Pabaigai tokia žiemiška daina - "Non sono l'unica", atliekama Cixi. Deja, nors sniegas ir buvo mums šiandien pažadėtas, taip jo ir nesulaukėme. Na, bet žiema dar nesibaigia. O ir italų prognozės nėra tokios tikslios kaip Naglio Šulijos, tad gal ir buvo apsirikta keliomis dienomis. Išlikime itališkai optimistiški - galbūt domani visur bus balta balta?

Ciao,
...