Neramumai Italijoje

 

Religija

Taigi pagrindinė itališka naujiena, sukrėtusi visą pasaulį - popiežiaus atsistatydinimas. Vieni kalba, jog popiežius trukdė bažnyčiai, todėl buvo priverstas pasišalinti, jam buvo grąsinama netgi mirtimi, kiti mano, jog bažnyčiai reikia jaunesnio ir tolerantiškesnio lyderio, mat popiežius Benediktas XVI griežtai pasisako prieš abortų legalizavimą, kamieninių ląstelių naudojimą žmonėms, tos pačios lyties asmenų santuoką, o tai gana konservatyvus ir atgyvenęs požiūris, neturintis daug pasekėjų šiuolaikinėje visuomenėje.

 Sutapimas ar ne, bet tą pačią naktį į švenčiausios bažnyčios Italijoje bokštą trenkė žaibas. Taip pat pradeda sklisti nauji pasaulio pabaigos gandai. Popiežių pranašystė, priskiriama šv. Malachijui, teigia, jog iki Paskutiniojo teismo dienos bus tik 112 popiežių, o Benediktas XVI yra 111-asis. Taigi, turint omenyje senyvą visų išrenkamų popiežių amžių, pasaulio pabaiga nebe už kalnų.

Na, italų požiūris į tai gerokai optimistiškesnis. Visi sukrėsti, bet kaip visada sugeba pademonstruoti savo humoro jausmą ir neprarasti optimizmo, kad ryt viskas bus gerai.

Štai parduodamas trivietis, mažai naudotas popiežiaus automobilis

Išnuomojamas

 

 

Sanremo muzikos festivalis

 

Kasmetinis renginys, vykstantis vasario viduryje. Šiemet, beje, labai kritikuojamas ir netgi boikotuojamas, mat Italija skursta, o muzikai yra mėtomi didžiuliai pinigai.
Puikus to pavyzdys - viena iš šio festivalio vedėjų - komikė Luciana Littizzetto už savo darbą gaus 350.000 eurų. Palyginimui USA prezidentas Barack Obama  per metus tegauna 275.000 eurų. Taigi kur teisybė? Italijoje ji neegzistuoja.

Na, bet italai skundžiasi (kaip ir visada, dėl visko), o Sanremas tęsiasi. Kam stabdyti tokią gražią muzikinę tradiciją? Oficialiais duomenimis pirmuosius Sanremo vakarus prie televizoriaus ekranų stebėjo daugiau nei 13 mln. žmonių, o tai parodo, kad šis festivalis tautai yra reikalingas.

 

Rinkimai

 

Jie įvyks jau mažiau nei po trijų savaičių. Pasirinkimas milžiniškas. Deja, italai taip nusivylę politika, kad jau nieko nebesitiki.

Belaukdami rinkimų italai linksminasi tyčiodamiesi iš visų politikų, o YPAČ iš Berlusconi. Pilnas internetas įvairiausių karikatūrų ir linksmų šūkių. Italijoje nėra apolitiškų žmonių, visi mano draugai remia tai vieną, tai kitą politiką, kas išties yra keista, turint omenyje tai, kad mes Lietuvoje neskiriame tiek dėmesio politiniam gyvenimui, ir net ne visi galėtų pasakyti kas šiuo metu yra ministras pirmininkas.

Taigi - keletas šmaikštesnių pasisakymų Berlusconi tema

Grąžinsiu magiškuosius 80uosius

Grąžinsiu smegenis tiems, kas už mane balsuos

Grąžinsiu viską per šešias dienas, o septintą ilsėsiuosi

Mano receptas Italijai? Kalbos, daugybė kalbėjimo

Šiaip itališki pamąstymai politikos tema

Italijoje turime visko. Politikų, kurie tampa komikais, ir komikų tampančių politikais. Puikus to pavyzdys - Beppe Grillo - komikas, aktorius, blog'eris, aktyvistas, ir jei pasiseks rinkimuose ir politikas. 

Viena neseniai išgirsta jo mintis man itin patiko: "Mario Monti (dabartinis premjeras ir bene rimčiausias konkurentas) ateina į susitikimus su rinkėjais lydimas apsaugos, už kurią Jūs visi mokate pinigus. Man nereikia apsaugos, mane saugo minia".

O čia yra puikus socialinės nelygybės pavyzdys. Politiko pensija siekia 15 tūkst. eurų per mėnesį. Ir tas besijuokiantis senukas  nulėmė Italijos įstojimą į euro zoną (italams euras apskritai nepatinka, nors kam gi jis šiandien yra norima valiuta? Nebent lietuviams). Paprasto žmogelio, sąžiningai dirbusio 50 metų, pensija nesiekia nei 500 eurų.

Dar viena liūdinanti situacija. Parlamentaro ir paprasto darbininko palyginimas.

Pirmas punktas - alga. Skaičius matote, jie ženkliai skiriasi. Politikas be visų šių pinigų dar gauna ir nemokamus namus, transportą, privilegijas, teisinę neliečiamybę ir turi dirbti tik penkis metus, kad gautų 15 tūkst. eurų pensiją. Tuo tarpu darbininkas 40 metų mokės paskolą už būstą, 40 metų dirbs, kad gautų 500 eurų pensiją.

O čia dviejų politikų požiūris į žmogų. Pirmasis teigia: "Tie kas turi daug - moka daug, kas turi mažai - moka mažai, kas neturi nieko - nemoka nieko". Antrasis politikas (beje, tai Mario Monti) turi kiek kitokį požiūrį: "Kas turi daug - moka mažai, kas turi mažai - moka daug, kas neturi nieko - tegu dvesia". Rinkitės patys

 Suraskit tą esminį skirtumą. Pirmasis žmogus dirba 8-10 valandų per dieną už 980 eurų per mėnesį, antrasis miega 4 valandas parlamente ir uždirba 15 tūkstančių per mėnesį.

O aš moku... 321 senatoriams, 630 deputatams, 1 milijardą 800 milijonų eurų per metus, o jie dirba tik 14 valandų per savaitę. Skaudi itališka teisybė.

Pabaigai vėl ispaniška muzika - Malú ir David Bisbal su daina - "Doy la vida"

Ciao,
...