Dirbanti Italija
Dabartinė situacija Italijos darbo rinkoje. Darbdaviai džiaugiasi, kad sumažėjo mirštamumas darbo metu. Jiems atšaunama, jog yra sudėtinga mirti dirbant, kai esi bedarbis.
Beje, įdomus faktas - Italijoje nėra nustatytas minimalus darbo užmokestis. Atlyginimai priklauso nuo įvairių sąjungų ir darbdavių susitarimų. Faktas, jog šiaurėje darbo užmokestis yra didesnis nei pietuose, ir vyrai uždirba daugiau nei moterys (čia vis dar yra priimtina (YPAČ pietuose), jog moteris yra tiesiog casalinga - plataus profilio namų šeimininkė). Atlyginimas dažniausiai yra mokamas trylika kartų per metus (prisideda Kalėdinė alga). Daugiausia uždirba orlaivių pilotai, medikai, universitetų profesoriai. Mokesčiai siekia apie 20-40% (priklausomai nuo uždirbamos sumos dydžio).
Turtingiausi Italijos regionai - Lombardia (su tokiais miestais kaip Milano, Bergamo ar Pavia), Veneto (Padova, Treviso), Toscana (su mano mylimąja Siena). Skurdžiausi regionai - Puglia, Sardegna, Sicily, Calabria. Na, skurdžiausi bent jau oficialiai. Šie regionai yra Italijos pietuose, o tai reiškia, kad juose klesti mafija, tad vietiniai nemažai užsidirba nelegaliais būdais.
Beje, mano regionas - Abruzzo, yra kažkur viduryje tarp prabangos ir skurdo. Vidutinis metinis darbo užmokestis jame yra 18,137
eurų. Palyginimui - turtingiausiame mieste Milane, vidutinė metinė alga yra 30,009 eurų, o štai skurdžiausiame Puglios regiono mieste - Andria, vidutinė alga tesiekia 11,569 eurų.
Besimokanti Italija
Daugybė seniausių pasaulyje universitetų yra būtent Italijoje. Tai Università di Bologna (įsteigtas
1088), Università degli Studi di Napoli Federico II (1224), Università di Padova (1222).
Visi pabaigę universitetus yra pagarbiai vadinami "daktarais" - dottore/dottoressa.
Šiaip sistema yra panaši į lietuviškąją. Bakalauras - trys metai, magistras - du. Taip pat egzistuoja vientisosios studijos (veterinarija, architektūra, teisė, odontologija, farmacija) - penkeri metai. Šešis metus Italijoje mokomasi medicinos ir chirurgijos. Doktorantūra trunka 3-5 metus.
Daugelis italų yra nusivylę aukštojo mokslo sistema. Mokslas dažniausiai yra mokamas, nesvarbu, ar universitetas yra valstybinis ar privatus, nesvarbu - mokaisi gerai ar blogai. Taip pat yra vykdomi stojamieji egzaminai (italai skundžiasi korupcija jų metu), dauguma specialybių turi itin apribotą vietų skaičių. Beje, italai turi ganėtinai anksti apsispręsti su kokia sritimi nori sieti savo ateitį, mat sulaukę keturiolikos metų jie pradeda lankyti specifinių sričių licėjus (klasikinis, lingvistinis, mokslinis, meninis, techninis, muzikinis ir t.t.), tad tai itin apriboja jų vėlesnį studijų pasirinkimą.
Italijoje studijuoti sunku, tad šis paveiksliukas puikiai iliustruoja studentus. Mėgėjiškai verčiant: "Pažiūrėkit į visus šituos egzaminus, kurių niekada neišlaikysiu".
Politika ir vėl
Italai piktinasi savo politikais.
Štai šioje iliustracijoje vaizduojamas britų transporto ministras, kuris kaip ir kiekvienas normalus pilietis, laukia traukinio. Italai retoriškai klausia: "Kada ir mes galėsime publikuoti šitokias nuotraukas? Kada mes tapsime normalia valstybe?"
Premjeras Monti lankėsi žemės drebėjimo nusiaubtoje teritorijoje. Įtūžusi minia jį apmėtė kiaušiniais, ir išvadino klounu, motyvuodama tuo, jog jis lankėsi čia ne gailesčio vedamas, o tik dėl savo rinkiminės kampanijos.
Tokia jau ta Italija, jei kas nepatinka, atvirai tai rodai su kiaušiniais ar kitokiais maisto produktais.
Pabaigai - Eros Ramazzotti su daina "Il tempo tra di noi"
Ciao
...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą