Anche questo passerà: Emigracija, miestai, šiaurė-pietūs

Emigracija

Ši tauta tai išgyveno, ir, beje, žymiai didesniais kiekiais, nei kad dabar emigruoja Lietuva. Po Italijos suvienijimo iki pat pirmojo pasaulinio karo, kasmet emigruodavo beveik po milijoną laimės svetur pasiryžusių ieškoti italų. Tokiu būdu susikūrė itin gausios jų bendruomenės svetur. Emigravę italai elgiasi priešingai nei lietuviai – jie stengiasi nepamiršti savo šaknų, laikosi visų tradicijų, kuria itališkus-šeimyninius verslus, ir apsupa save panašaus likimo žmonėmis – kitais emigrantais iš Italijos. Šiuo metu Brazilijoje gyvena apie 30 mln., Argentinoje ir JAV po 20 mln. italų.

Daugiausia emigravo ir emigruoja iš neturtingųjų pietų bei Sicilijos salos

Pastaruoju metu italams darosi vis sunkiau palikti savo šalį. Daugelis jaučiasi joje tiesiog įkalinti dėl vienos labai paprastos priežasties – tai jokių užsienio kalbų nemokėjimas. Atlikus apklausą Italijoje paaiškėjo, kad 25 % Italijos gyventojų turi elementarių anglų kalbos žinių (tai reiškia, kad jie moka teorinį šlamštą, tačiau neturi jokių praktinių įgūdžių, kaip tą kalbą panaudoti), 17 % – moka ispanų kalbą (bepigu mokėti užsienio kalbą, kurios 60% žodžių yra identiški savajai kalbai), 14 % - kalba prancūziškai (ši kalba taip pat yra ganėtinai panaši į italų, taigi nėra kažkoks stebuklas italui ją mokėti).

Miestai

Daugiau nei 70 % italų gyvena miestuose. Taip pat pastaruoju metu yra pastebima kėlimosi iš miesto centrų į priemiesčius tendencija. Gausiausiai apgyvendintas miestas, aišku, yra sostinė Roma, kurios populiacija yra beveik 3mln. žmonių. Toliau rikiuojasi Milano, Napoli, Torino ir Palermo. Iš šio didžiausių miestų penketuko tik du miestai yra ne šiaurės Italijoje, tai Napoli ir Palermo (Sicilia).

Milano

Torino

Roma

Palermo

Napoli

Šiaurė-pietūs

Aišku, daugiausia šansų padaryti karjerą yra šiaurės Italijoje. Todėl vyksta didžiulė vidinė migracija – pietiečiai traukia į Milaną, Romą, Turiną, ir ten stengiasi prasimušti. Taip pat egzistuoja šiauriečių ir pietiečių nepakantumas vieni kitiems. Pietiečiai yra laikomi mažiau išsilavinusiais, purvinesniais, „kilusiais iš žemės“. Šiauriečiai laikomi snobais, baltarankiais ir arogantiškais.

Išties, keliaujant galima pastebėti tendenciją, jog žmonės pietuose yra labiau atviri, draugiškesni, ir visada tau noriai padės (arba apgaus). Šiauriečiai yra panašesni į europiečius savo rimtu požiūriu į darbą (karjerizmas), į laiką (pietuose jau 14h gali sveikintis “labas vakaras“), taip pat jie prisilaiko atstumo, ypač su užsieniečiais, ir atrodo europietiškiau – yra nemažai šviesiaodžių, mėlynakių, blondinų, kai tuo tarpu kuo gilyn į pietus, tuo vietinių oda darosi tamsesnė, akys ir plaukai juodesni.