Anche questo passerà: Mišrainiškai

Italų požiūris į Italiją

Viskas prasideda nuo to, jog egzistuoja dviejų rūšių italai

Vieni beprotiškai didžiuojasi esą italais, dažniausiai nemoka jokių užsienio kalbų, nėra išvykę už Italijos ribų, užsieniečius (jei nepavyksta jų išvengti) kalbina itališkai su tam tikra panieka, kad jie nemoka tos italų kalbos. Tokie žmonės teigia: „la vita è troppo breve per non essere italiani“ (gyvenimas per trumpas, kad nebūtum italu). Aišku jie sulaukia ir kitokio – priešingo atsakymo: „la vita è troppo lunga per essere italiani“ (gyvenimas yra per ilgas, būnant italu), bet jie yra akli ir kurti priešingai mąstantiems žmonėms.

Šiems italams egzistuoja tik futbolas, mamytė su kasdiene pasta (Italijoje netgi egzistuoja realybės šou „Mammoni“ (Mamyčiukai)), nuolatinis tingėjimas, siesta, ir apkalbos...

Italo darbo diena

Savo akim mačiau tokius darbo metodus

Parlamentas

Tačiau egzistuoja ir kitokie italai. Labiau išsilavinę, mokantys ne vieną užsienio kalbą, gyvenę užsienyje ( italai labai mėgsta UK ir USA), kritiškai žiūrintys į savo šalį ir jos problemas. Norėčiau pacituoti vieną tų iš tų kitokių italų: „here we don‘t have normal people...just italians“ (kaip matote, tas žmogus moka anglų kalbą).

Šie italai nepakenčia vėlavimo, nuolatinio darbų atidėliojimo, apskritai italų ir Italijos, netgi kai kurie nekenčia futbolo!!! Visgi ši sporto šaka, tai tarsi antroji Italijos religija, gal netgi populiaresnė ir už pačią pirmąją – krikščionybę, tačiau smagu, kad ne visi seka paskui bandą, ir mėgsta masinius dalykus.

Žymaus italų filmo „La meglio gioventù“ (The best of youth) vienoje scenoje yra kalbama apie Italiją taip: „L‘Italia è un paese da distruggere, un posto bello e inutile, destinato a morire“. (Italija yra (susi)naikinimo šalis, graži ir nenaudinga, pasmerkta pražūčiai).

Išties, Italija šiuo metu gyvena labiau savo šlovinga praeitimi, nei sudėtinga dabartimi. Visi prisimena tuos senus gerus laikus - Romos imperiją, Garibaldžio vykdytą suvienijimą, Musolinio valdymą, Italija tapimą viena iš septynių galingiausių pasaulio pramoninių valstybių... o dabartis? Krizė, didelis nedarbas, pasaulinės įtakos netektis, nusivylimas politika, šiuolaikiniu menu, architektūra... Italija turi daug problemų. Ir beveik neišsprendžiamų. Deja.

Mada krizės akivaizdoje

Prieš ir po krizės

Badas? Italai šiek tiek perdeda

Nuosmukis skaldantis šalį (ypač pietų Italiją)

Na, o pabaigai šiek tiek linksmesnė tema

Mammoni (mamyčiukai)

Italijoje nieko nestebina keturiasdešimtmetį perkopęs „vaikinas“, kuris vis dar gyvena su tėvais. Jis gali dirbti, o gali ir ne – būna visaip, tačiau mamytė jį visada mylės. Kaip jau minėjau Italijoje yra netgi kuriamas realybės šou „Mammoni. Chi vuole sposare mio figlio?“ (Mamyčiukai. Kas nori tekėti už mano sūnaus?). Jau pačioje pirmoje serijoje vaikinas atsisako mamos pasiūlytos merginos, bei nusprendžia, ir toliau gyventi su mama. Juk taip patogiau.

Beje, anksčiausiai italai apie vedybas pagalvoja sulaukę maždaug 35 metų, o iki tol visas jų gyvenimas – draugai, baliai, mamytė, „karjeros darymas“ (kaip kas supranta tą žodį karjera).