Mišrainė kaip visada

Mini politinės naujienos

Taigi iš savo posto traukiasi dabartinis premjeras Mario Monti. Nors ir tarnavo tik Vatikanui ir bankams, bet bent jau buvo vienintelis politikas, kuris nevogė (nors italams didelių simpatijų jis nekėlė). Tiesiog buvo pernelyg nuobodus. Vedęs jau 40metų vieną ir tą pačią moteriškę, turi du nuobodžius vaikus, nėra itin bendraujantis, mat kaip pats teigia visą savo jaunystę paaukojo vardan sunkių mokslų (Yale ir Bocconi universitetai). 

Į politinę areną grįžta bunga bunga vakarėlių karalius Silvio Berlusconi. Ruošdamasis susigrąžinti premjero titulą senasis šelmis sugalvojo pakeisti savo jau legendiniu tapusį mačo įvaizdį, ir dar kartą (jau trečią) tapti atsidavusiu šeimos židinio kūrentoju. 

Italai nepatenkinti Silvio grįžimu, bet ar kada nors jie buvo tokie? Po antrojo pasaulinio karo t.y. per 67 metus Italija spėjo pakeisti 61  vyriausybę. Italijoje politinis pastovumas tiesiog neegzistuoja. Na, bent jau įdomu gyventi, nenusibosta tie patys veidai. 

Monti vs. Berlusconi

Užsieniečiai Italijoje

Šiuo metu šalyje oficialiai gyvena apie 5-6mln. užsieniečių. Dauguma jų – iš aplinkinių rytų Europos valstybių kaip, kad Rumunija, Albanija (ten atostogauti vykstančius italus stebina tai, kokie tų šalių žmonės neturtingi, tačiau visi važinėja su didžiuliais prabangiais automobiliais, kai tuo tarpu statistinis italas perka renkasi kuo mažesnę transporto priemonę). 

Taip pat Italijoje gyvena nemažai Afrikos piliečių, kurie čia atvykę arba elgetauja, arba pardavinėja įvairius padirbinius (kuriuos mielai perka patys italai). 

Sveiki atvykę į Europą

Vis daugiau į Italiją emigruoja ir azijiečiai. Nesuprantu kodėl. Jiems svetima apskritai Europos kultūra, nekalbant jau apie itališką. Algos Italijoje taip pat nėra didžiausios Europoje, darbo vietų niekas lengvai nedalina... Tad kodėl jie renkasi Italiją? Azijietiška mistika, visai kaip tuose jų siaubo filmuose, kur visi vaikšto su ilgais juodais plaukais, užmestais ant veido ir klyyyyyyykia...

Just scream

Gyvenimas rytojumi/Domani

Šiandien susipykai su italu? Nebijok juk rytoj bus rytojus, ir viskas bus pamiršta. Kad ir kaip šiandien yra blogai, visad bus rytojus – tai švarus baltas lapas, ant kurio galėsi iš naujo piešti savo gyvenimo istoriją.

Ne viskas yra taip poetiška realybėje. Kartais išgirstant italo pažadą, kad viskas bus sutvarkyta rytoj, norisi tik „give him a high-five. In the face. With a chair“. Nors šiaip esu pozityvus žmogus, bet per daug man jau tų rytojų...

Rajone, kuriame šiuo metu gyvenu – Abruzzo, prieš trejetą metų įvyko stiprus žemės drebėjimas. Žuvo daug žmonių, viskas buvo gerokai sugriauta, ir po to įvyko labdaringas koncertas, kurio metu visi žymiausi Italijos atlikėjai sudainavo dainą, simboliniu pavadinimu – Domani (Rytoj). Deja, atėjo ir praėjo daugybė rytojų, bet dauguma griuvėsių taip ir nebebuvo prikelti naujam gyvenimui. Gal visgi rytoj?

Ir pabaigai būtent ši daina - Domani

  Ciao,

...